Tarpukario kultūra. Apie Wolf'ą - Engelman'ą

Apie I.B.Volfą - Kauno pirklį

Istorija

Alaus daryklai „Volfas Engelman” pradžią davė 1853 m. Kaunas pirklio I. B. Volfo pastatytas garinis alaus bei salyklo fabrikas, kuriame buvo pradėtas virti „Volfo alus“. Pirmaisiais darbo mėnesiais gaminta tik po keletą kibirų „Volfo alaus“ per dieną, tačiau tuomet tai buvo naujos kokybės ir stiprumo bavariškas alus. Fabriko savininkas Iseras Beras Volfas kartu su kita tuo metu pakankamai žinoma Kauno asmenybe Abeliu Solomonovičiumi Soloveičiku XIX a. paskutiniame dešimtmetyje įsigijo konkurento Ferdinando Engelmano alaus daryklą ir jos pagrindu įsteigė „Garu varomą alaus bravorą ir salyklo fabriką „Engelman“.
1927 m. I. B. Volfo alaus daryklos ir akcinės bendrovės „Engelman“ savininkai nusprendė abi gamyklas sujungti ir taip sumažinti gamybos sąnaudas. Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti keletą susijungusios bendrovės pavadinimų variantų: „I. B. Volfas-Engelman“, „J. B. Volfas-Engelman“, „J. B. Volfas-Engelmann“, bet oficialus, finansų ministro patvirtintas pavadinimas buvo „Sujungtų alaus daryklų, salyklo fabrikų ir vaisvandenių dirbtuvių „I. B. Volfas-Engelman“ akcinė bendrovė“. Tuo metu bendrovės alaus pardavimai sudarė apie 40 proc. visų alaus pardavimų Lietuvoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo jį eksportavo į Gardiną, Baltstogę, Suvalkus bei Lomžą.
1930 m. „I. B. Volfas-Engelman“ pardavė apie 3,4 mln. litrų produkcijos - trečdalį viso tuo metu Lietuvoje gaminto alaus. Lietuvos pramonės ir prekybos įmonių reklamai svarbios buvo Žemės ūkio ir pramonės parodos. Už aukštos kokybės produkciją ši bendrovė buvo apdovanota įvairiais aukso ir sidabro medaliais.
1940 m. bendrovė „I. B. Volfas-Engelman“ buvo nacionalizuota. Bendrovę imta vadinti „Buv. I.B.Volfo-Engelman alaus darykla“, o nuo 1941 m. įmonės dokumentuose jau randamas pavadinimas „Raudonoji pašvaistė“. 1941–1944 m. „Raudonoji pašvaistė“ buvo pervadintas „Perkūnu“.
1959 m. „Volfas Engelman“, iki tol buvusios mažos bendrovės, ir „Raudonosios pašvaistės“ pagrindu įsteigtas Kauno alaus ir bealkoholių gėrimų kombinatas. 1967 m. kombinatas pavadintas „Ragučio” vardu.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šiam bravorui suteiktas Kauno valstybinės alaus daryklos statusas. 1992 m. nuo įmonės atskirta antroji gamykla, pavadinta „Žalsvyčiu“. 1993–1994 m. alaus darykla 40 proc. savo produkcijos parduodavo Kaune.
1997 m. pradžioje 51 proc. bravoro akcijų įsigijo Čekijos alaus kompanija „Pilzner Urquell“. Naujieji šeimininkai nusprendė visą dėmesį skirti alaus gamybai ir kokybei, todėl kitokių gėrimų gamybos buvo atsisakyta. Vien gamybai modernizuoti čekų aludariai skyrė apie 10 mln. litų. Svarbiausios investicijos buvo nukreiptos į gamybos modernizavimą, gamybinių pajėgumų išplėtimą bei produkcijos kokybės gerinimą.
1999 m. čekai turimas bravoro akcijas pardavė Suomijos bendrovei „Olvi Plc.“. Šiuo metu „Olvi“ priklauso 99,57 proc. AB „Volfas Engelman“ akcijų.
2011 m. balandžio 12 d. susigrąžino savo tikrąjį istorinį vardą „Volfas Engelman“^[1].