Salonų kultūra tarpukario Kaune

SALONŲ KULTŪROS RAIŠKA TARPUKARIO KAUNO
KULTŪRINĖJE TERPĖJE

VDU MF MK Kristinos Endriukaitytės magistro darbas
http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100608_105221-74090/DS.005.0.01.ETD

Trumpos ištraukos:
(...)

 Atskiro ir išsamaus tyrinėjimo verta salonų kultūra,
egzistavusi lietuvių diplomatijos tarpe. Tačiau šiame darbe politinis salono lygmuo nėra
nagrinėjamas, kadangi šiam tikslui yra būtina išsami specializuotos, papildomos literatūros ir
šaltinių analizė. Taigi, šiame darbe siekiama atskleisti kūrybiškumo, intelektinės veiklos,
meno raišos tendencijas tarpukario Kauno inteligentų tarpe, bei išaiškinti tokio kultūrinio
konteksto sąsajas su salonų kultūros reiškiniu.

(...)

 Žmuidzinavičių šeimos tradicijos leidžia kalbėti apie tai, jog laikinosios sostinės
miestiškoje atmosferoje inteligentija palaikė ne tik kaimo kultūrą, kaip lietuviškumo simbolį,
bet ir aristokratiškojo paveldo fragmentus. Šalia to, dailininko salone apčiuopiama miestietiška elgsena: „Salono dalyje, už suveriamų durų, valgomajame būdavo pietaujama ir
pusryčiaujama. Jei ateidavo daugiau žmonių, ir dabar esantis apvalusis stalas, būdavo
išdidinamas. Pietaujant stalas visada patiestas balta staltiese. Senelė turėjo nusipirkusi labai
gražų, puošnų servizą88“

(...)

 Salonų kultūros tradicijose būtent žmogus, jo asmenybės bruožai, yra tai, kas
apsprendžia konkretaus salono savitumus, dalyvių kontingentą. Bendras darbas kūryboje
neatsiejamai persipynė ir asmeniniame tarpukario inteligentų bendravime, todėl išskirtinis
A.Galaunienės – operos solistės – namų salono (A. ir P. Galaunių namai, Vydūno al. 2)
bruožas buvo muzika. Čia buvo atliekamos operų arijos: pačios salono šeimininkės, jos
mokinių, apsilankiusių svečių90“. Muzikos menas įtakojo ir A. Galaunienės salono svečių
kontingentą: yra žinomas operos solistų Veronikos Podėnaitės, Marijonos Rakauskaitės,
Antano Sodeikos, kompozitoriaus J. Tallet-Kelpšos dalyvavimas. Be muzikų taip pat
lankydavosi rašytojai Faustas Kirša, J. Keliuotis91. Taigi Galaunių namai tarpukariu buvo
salonų kultūros židinys ir kaip intelektualinės veiklos erdvė, ir kaip inteligentiško, asmeninio
bendravimo vieta. P. Galaunės veikla lėmė, jog čia organizuoti „XXVII knygos mėgėjų“
susitikimai, tuo tarpu A. Galaunienė progai pasitaikius sukviesdavo bendraminčius, meno
pasaulio žmones kūrybiškai, bičiuliškai bendrauti.

(...) ...tarpukario Kauno salonų kultūra tampa specifinis žiūros kampas, per kurį
galima naujai pamatyti laikmečio visuomenės kultūrą, gyvenseną, estetinius, meninius ir
istorinius procesus. Salono apibrėžtis tampa galimybe lyginti lietuviškos kultūros procesus,
vykusius tarpukariu, su XX a. pirmosios pusės Europos kultūrinio gyvenimo niuansais.

 (...)

 Šaltiniai, atskleidžiantys tarpukario Kauno salonų esmę, yra laikotarpio intelektualų,
salono dalyvių atsiminimai, jų įspūdžiai apie laikotarpį, laikinąją sostinę kaip miestą. Tyrimo
objektu laikoma nematerialioji salono kultūra, t. y. pats bendravimas, susibūrimo tikslai,
inteligentijos susirinkimų tradicija, ir tai, kaip ji praturtino tarpukario Kauno atmosferą.

(...)

Nepaisant negatyvių istorijos aspektų, laikinoji sostinė – tai nepriklausomybės, tautos ir
valstybės savigarbos laikotarpis. Tai įtakojo amžininkų, ir net vėlesnių kartų, tam tikro miesto vaizdinio susikūrimą.

 ir t.t.

 http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100608_105221-74090/DS.005.0.01.ETD