2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Kauno fortai - V-asis

V Kauno fortas

 
 
Koordinatės:54°51′42″N 24°00′03″E (ž.)
V Kauno fortas
V forto kareivinės
Informacija
Vieta Kaunas, Lietuva
Statusas pastatytas
Statybų pradžia 1882 m.
Statybų pabaiga 1889 m.
Paskirtis fortas
Plotas 90 400 m2
Kauno mariu regioninis parkas.png
V Kauno fortasKauno tvirtovės dalis pietvakarinėje miesto dalyje, Zuikinėje, greta Kauno marių, Sėmenos upelio viršutinėje terasoje. Šiaurinėje pusėje fortą juosia Vaišvydavos gatvė, pietrytinėje – Alksnių gatvė. Fortas šiuo metu yra Kauno marių regioninio parko teritorijoje. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26353.[1]

Turinys

Forto struktūra

Penkiakampės asimetriškos formos plytų mūro fortas, orientuotas į pietus, pastatytas 1882 m.– 1889 m. ir užima 9,04 ha plotą. Turi kazematinę dalį, šonines poternas, kaponierius, kontreskarpinę sieną, glasį. Fortas dviem sparnais apjuosia natūralią rėvą. Fortas apsuptas gynybiniu grioviu. Forte buvo įrengtos kareivinės, parako sandėliai, slėptuvės.
Fortas pastatytas pagal tipinį carinės Rusijos fortų planą, sudarytą 1879 m. V fortas – viena sudėtingiausių šio tipinio plano realizacijų, nes buvo atsižvelgta į vietovės reljefo ypatybes. Integruojant objektą į sudėtingą kalvotą reljefą, forte įrengta ir sudėtinga drenažo sistema, papildomi kazematai. Fortas sujungtas su keturiems pabūklams skirta baterija, į forto vidų patekti buvo galima tiltu iš šiaurės vakarų pusės. Kareivines sudarė 9 gyvenamieji kazematai, karininkų ir forto komendanto centrinis kazematas, kairiajame flange išdėstytos maisto sandėlių, buities patalpos. Kareivinės nebuvo tipiškos savo kazematų konstrukcija ir išdėstymu: dešiniajame sparne įrengtas šaudmenų sandėlis, kurio vidinė poterna veda į žemesnio pylimo poziciją, įėjimas į kaponieriaus poterną, slėptuvė su sandėliu, kurios konstrukciją galima rasti tik šiame forte, ir mažoji prieššturminių pabūklų slėptuvė. Kairiajame sparne išsidėstę du įėjimai į puskaponierius, tokia pat slėptuvė su sandėliu, šaudmenų sandėlis ir prieššturminės patrankos slėptuvė. Forte yra du kaponieriai, du puskaponieriai ir du artileriniai kazematai užnugario kampuose. Forto griovys apjuostas kontreskarpine siena, išskyrus užnugarį, kurio kairiajame sparne, po į fortą vedančiu tiltu, pastatyta eskarpinė siena su šaudymo angomis. Forto griovyje buvo įrengtos Oščevskio-Krugliko gynybinės grotos (решетка Ощевского-Круглика), kurios neišliko iki šių dienų.

Istorija

1908 m. fortas iš dalies modernizuotas – buvo išbetonuotas tik kaponierius ir vienas šaudmenų sandėlys. Pradėtos modernizacijos tikslas buvo forto sustiprinimas papildomu betono sluoksniu ir kai kurių konstrukcinių elementų perstatymas. Pirmojo pasaulinio karo metu, Vokietijos kariuomenei sėkmingai šturmuojant Kauno tvirtovę, 1915 m. rugpjūčio 4 d. fortas buvo apleistas. Nors fortas ir dalyvavo Kauno tvirtovės gynyboje, tačiau nuo tiesioginės priešų artilerijos nenukentėjo: kai kurie kazematai sugriauti besitraukiantiems tvirtovės gynėjams susprogdinus šaudmenų likučius. Tarpukaryje forte veikė Lietuvos kariuomenės ginklų dirbtuvės.

Būklė

Forto aplinka – vertinga gamtiniu požiūriu vieta, greta Kauno marių, Sėmenos upelio. Didesnė forto teritorija tankiai apaugusi medžiais ir krūmais. Želdiniai ant pastatų, pylimų, grioviuose, niveliuoja forto specifinį reljefą. Dėl šios priežasties tvirtovės objektas aplinkoje neišsiskiria, susilieja su upelio slėnio šlaitų ir medžių bei krūmų masyvu. Dauguma forto pastatų skendi po medžių ir krūmų šydu. Net iš paukščio skrydžio sunkiai suvokiama forto konfigūracija. Teritorijos rytinėje ir vakarinėje pusėje išlikusios senų topolių eilės. Kareivinių pastato autentiškas fasadas sudarkytas įrengtų garažų su plačiomis angomis transporto mašinoms, aplinkui stūkso sovietinės kariuomenės – priešlėktuvinės gynybos pulko techninio diviziono – palikimas: betoninės plokštės, betonu grįsti keliai, platformos, įvairios paskirties pastatai, užlyginta dalis griovių.

Forto statiniai

Literatūra

Šaltiniai

Nuorodos

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą