http://www.istorikas.lt/skiltis/testas/10

LIETUVOS VALSTYBĖS PAGRINDŲ SUKŪRIMAS

A.Voldemaro vyriausybė (1918 m. pab.) dirbo nepaprastai sunkiomis sąlygomis: reikėjo perimti krašto valdymą, išlydėti vokiečių kariuomenę iš Lietuvos, trūko patyrusių žmonių kraštui valdyti, politinės partijos ne visada veikė sutartinai, reikėjo užmegzti diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis, valstybės kūrimui stigo pinigų. Artėjant RA paaiškėjo, kad vyriausybei neturi net ginkluotųjų pajėgų.

M.Sleževičiaus vyriausybė (dirbo iki 1919 pab.) kritišku momentu organizavo krašto gynimą: paskelbė mobilizaciją, įsteigė karo mokyklą supirkinėjo ginklus iš vokiečių ir kitų valstybių.

M.Šleževičius (1882-1939) — visuomenės ir valstybės veikėjas. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime (1905 m.), įkūrė Socialistų liaudininkų demokratų partiją (1918-22 m.), buvo jos pirmininku. 1918 m. pab. Kritiniu momentu ėmė vadovauti vyriausybei, daug nuveikė organizuojant Lietuvos kariuomenę. Nuo 1926 m. gegužės vėl tapo vyriausybės vadovu, buvo užsienio reikalų ir teisingumo ministras. Jo vadovaujama delegacija su SSRS pasirašė 1926 m. nepuolimo sutartį.  Po perversmo atsistatydino ir dirbo teisininko darbą.

1919 m. balandžio 4 d. pakeista Lietuvos laikinoji konstitucija ir įvesta prezidento pareigybė. Pirmuoju prezidentu Valstybės Taryba išrinko A.Smetoną.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas. Jo pirmininkas, krikščionių demokratų atstovas Aleksandras Stulginskis ėjo ir šalies prezidento pareigas. Buvo paskelbta nauja Laikinoji konstitucija: valstybės prezidentą renka Steigiamasis Seimas (birželio mėn.).

Mažasis seimas buvo sudarytas lenkams sulaužius Suvalkų sutartį. Į jį įėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas ir šeši seimo atstovai.

Steigiamojo Seimo veikla:

Žemės reformos įstatymas (1922 m. vasario mėn.). Ypač daug prie reformos rengimo ir vykdymo prisidėjo Žemės ūkio ministras M.Krupavičius:

·       Į žemės fondą nusavintos rusų kolonistų, bermonto būriuose ir lenkų kariuomenėje tarnavusių asmenų žemės; valdos viršijančios 80 ha buvo nacionalizuotos mokant nedideles kompensacijas.

·       Žemės fondas išdalytas bežemiams ir mažažemiams, skiriant po 8-20 ha.

·       Kariai ir savanoriai žemės gavo nemokamai, kiti turėjo per 36 m. sumokėti išperkamuosius mokesčius.

Reikšmė: pakirto nelietuviškos dvarininkijos ekonominius pagrindus, išugdė naują vidutinių valstiečių sluoksnį. Vyko kaimų skirstymas į vienkiemius, pereita prie smulkaus kapitalistinio ūkio. Spartėjo agrarinių santykių raida, žemės ūkis greitai priartėjo prie Vakarų Europos rinkos.

Konstitucija (1922 m. rugpjūčio 1 d.)

·       Lietuva paskelbta nepriklausoma demokratine respublika.

·       Suvereni valstybės valdžia priklauso tautai.

·       Valdžią vykdo Seimas, vyriausybė, teismai.

·       Įtvirtintas parlamentinis valdymas: Seimas renka prezidentą, leidžia įstatymus, kontroliuoja vyriausybę, tvirtina biudžetą. Renkamas 3 m. proporcine rinkimų sistema.

·       Prezidentas turi teisę paleisti seimą, parinkti ministrą pirmininką ir tvirtinti jo sudarytą ministrų kabinetą; ginkluotųjų pajėgų viršininkas. renkamas 3 m. slaptu balsavimu ir absoliučia balsų dauguma.

·       Daug laisvių bažnyčiai: privalomas tikybos mokymas, nevaržoma religinių organizacijų veikla.

·       Nustatytos valstybinės vėliavos spalvos ir herbas.

·       Valstybinė kalba – lietuvių.

·       Garantuotos piliečių ir tautinių mažumų teisės ir laisvės.

Pinigų reforma: (1922 m. spalio 1 d.). Į apyvartą įvesta nauja auksu padengta valiuta – litas, tapusi viena tvirčiausių valiutų pasaulyje (10 Lt prilygo 1 JAV doleriui).

Tarptautinis pripažinimas (1918-1922 m.)

·       Vokietija (1918 m.kovo 23 d.)

·       Sovietų Rusija (1920 liepos 10 d.)

·       Latvija ir Estija – de  jure;  Lietuva priimta į Tautų sąjungą (1921 m.)

·       JAV, Anglija, Prancūzija, Italija ir Japonija – de jure (1922 m.)

Vincas Mickevičius-Kapsukas (1880-1935 m.) – Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Šveicarijoje, Škotijoje. Suartėjo su Rusijos bolševikais. Po 1917 m. Vasario revoliucijos atvyko į Rusiją, dalyvavo Spalio perversme. 1918 m. atvyko į Lietuvą, tapo Lietuvos laikinosios revoliucinės vyriausybės vadovu, paskelbė Lietuvos Tarybų Respubliką , kūrė tarybų valdžią. Lietuvos kariuomenei išvijus Raudonąją armiją (1919 m. rudenį) išvyko į Maskvą, dirbo Kominterne.

L.Želigovskis (1867-1947 m.) — Lenkijos valstybės karo veikėjas, generolas, tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1918-19 m. vadovavo susikūrusios Lenkijos kariniams daliniams. 1920 10 09 užėmė Vilniaus kraštą ir iki 1922 m. buvo vadinamosios Vidurio Lietuvos kariuomenės vadas, faktinis krašto vadovas.

Juzefas Pilsudskis (1867-1935 m.)— vadovavo lenkų legionams, kovojusiems su Rusija Pirmajame Pasauliniame kare. Siekė atkurti istorinę Lenkiją, kurioje Lietuva, Gudija ir Ukraina turėtų autonomiją. Dėl to kilo Lenkijos—Lietuvos konfliktas ir 1920 m. karas su Sovietų Rusija. Jo iniciatyva iš Lietuvos buvo atplėšta rytinė jos dalis ir sostinė Vilnius. 1926 m. tapo Lenkijos diktatoriumi, įvedė autoritarinį (sanacinį) režimą, ribojo seimo teises.