KELI BRUOŽAI KAUNO ARCHITEKTŪROS TEMA
Žemės banko rūmai (1935)
2011-01-07 
„Pažangos“ rūmai (1934)
Kai
kas paklausia, kodėl gyvenu Kaune, pradedu muistytis. Nežinau.
Tiksliau, manasis priežastingumas, atmetus merkantilinius reikalus,
skyla perpus: viena vertus, gyvendamas senuosiuose miesto rajonuose
beveik fiziškai jauti dviejų upių tėkmę, ir tai kelia sielą į
padebesius, kita vertus, kasdien valkiodamasis tarp prieškario
moderniosios nacionalinės architektūros šedevrų negali atsikratyti
minties, kad Kaunas ir yra tas tikrasis vienintelis lietuviškas miestas
šalyje. Kitaip tariant, kitur gyventi turint tam tikrų patriotinių
nukrypimų būtų tiesiog neįmanoma.
Taip
susiklostė, kad dėl istorijos peripetijų modernistinės lietuviškosios
architektūros perlai radosi vos per dvi dešimtis metų. Carinės Rusijos
imperijos tvirtovės suformuotas miesto veidas buvo pakeistas
neatpažįstamai. Jau tapo banalybe teigti, kad anuometinio Kauno
architektūra niekuo neatsiliko nuo Vakarų Europoje vyravusių tendencijų.
Tęsiu banalybių sąrašą: dabartinis Laikinosios sostinės veidas tūlam
tautiečiui patrauklus pirmiausia būtent dėl moderniosios lietuviškos
architektūros, kuri itin raiškiai rezonuoja globalaus vartotojiškumo
taukais neapėjusiose širdyse. Dėl to šią temą reiktų kiek praplėsti...
Pagrindinių
pasaulio architektūrinių tendencijų atspindys mieste inkarnuotas
įvairios svarbos ir dydžio pastatuose. Atvykėlio (jei jis ne tik žiūri,
bet ir mato) bemaž už kiekvieno kampo laukia „architektūrinis nuotykis“.
Didieji
viešosios paskirties pastatai koncentruojasi Centre. Lietuvos bankas
(arch. Mykolas Songaila, dabartinių K. Donelaičio ir Maironio gatvių
kampas) žavi neoklasicistiniu masyvumu ir puikiais interjerais. Net
neturint piniginių reikalų labai rekomenduotina ten apsilankyti.
Besižavintiems interjerais nevalia išleisti iš akių ir Kauno įgulos
karininkų ramovės – Vytauto menė ir Prezidento kambarys it medus įtiks
tautinio art deco mėgėjams.
Dar vienas
netoliese stovintis pastatas – architekto Edmundo Alfonso Fryko
suprojektuotas Lietuvos Respublikos vyriausybės Teisingumo ministerijos
pastatas (dabar ten veikia Kauno valstybinė filharmonija) keri vaizdu,
atsiveriančiu einant K. Donelaičio gatve nuo Vytauto Didžiojo karo
muziejaus (dar viena architektūriškai įstabi vietelė). Juokaujant galima
sakyti, kad automobilių eismą vien dėl šitų pastatų reikėtų
reorganizuoti keičiant jį priešinga kryptimi, nes vairuojant gražiausi
fasadai lieka dešinėje už nugaros.
Laikinosios
sostinės „švyturys“ – Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (arch. Karolis
Reisonas) – dar vienas funcionaliosios architektūros statinys
nenumaldomai prie savęs traukiantis ne tik netoliese išsibarsčiusias
Žaliakalnio bauhauziškas vilas bet ir visą miesto kraštovaizdį. Ši
bažnyčia yra puikus lietuviškojo imperializmo ilgesio signifikantas,
pakertantis kojas bet kuriam prie skandinaviško minimalizmo
beįprantančiam estui. Jei rimčiau – lankantis Kaune neužsikeberioti ant
šios bažnyčios stogo yra nedovanotina klaida.
Tiesą
pasakius, pasakoti apie moderniosios Lietuvos nacionalinės
architektūros paveldą Kaune yra grynas nesusipratimas. Tai tampa aišku
aptarus vos kelis objektus. Kiekvienas čia turi savo mėgstamą pastatą,
namiūkštį ar tiesiog viešąją kertę, kurį vis vien „pamirši“ paminėti ir
sulauksi priekaištų. Dėl to išvardijau tik kelis bene pagrindinius
objektus.
Paprasčiausiai tai reikia
pamatyti, paliesti, pajausti, susigyventi ir... pamilti. Šis tekstas tai
tik inspiracija pasidžiaugti tuo, ką turime ir – esu tikras – dar
tinkamai neįvertinome. Beje, jei norite bent šiek tiek susipažinti su
lietuviškąja prieškario moderniąja Kauno architektūra, dienos tikrai
nepakaks. Vienokie jausmai apima žiūrint į didžiuosius pastatus, kitokie
– matant tarpukariu statytus Putvinskio gatvės daugiabučius ir visai
kas kita yra bastytis Žaliakalnio nuosavų namų šaršalyne ir iš naujo
prisiminti kauniškio Gintaro Beresnevičiaus apdainuotas medinukų
istorijas.
P.S. Parašiau tekstą ir tapo
aišku, kad klausimo „Kodėl gyvenu Kaune?“ atsakymai pasipildė trečiąja
priežastimi: ne man vienam šio miesto architektūros visetas groja viena
nata su smegenų baibokėliais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą