2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Kauno fortai - istorija ir dabartis

XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje

http://www.karopaveldas.lt/

http://tvirtove.kaunas.lt/ 


Dėl nepalankių XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus politinių aplinkybių moderniųjų laikų fortifikacija Lietuvoje nėra populiari ir dažniausiai pažįstama siauram  fortifikacijos tyrinėtojų ratui. Vis didėjantis susidomėjimas šia tema ir informacijos stoka skatina rengti projektus, kurie bent iš dalies užpildytų šią spragą.
2009 m. Karo paveldo centras kartu su Kultūros paveldo departamentu parengė projektą „XX amžiaus gynybinio paveldo paminklai Lietuvoje“, skirtą aktyvesnei moderniųjų laikų fortifikacijos mokslinių tyrimų ir mokslo populiarinimo informacijos sklaidai.
Pagrindinė svetainės idėja – lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis pristatyti XX amžiaus gynybinį paveldą interaktyvioje aplinkoje, pateikti jo istoriją ir vertingąsias savybes. Svetainėje pristatomi naujausi moksliniai tyrimai ir mokslo populiarinimo straipsniai, jų santraukos ir apžvalgos, kur nagrinėjami visos Lietuvos teritorijoje esantys gynybiniai objektai. Čia taip pat bus pristatomos įvairios naujienos, konferencijos, vykdomi projektai, studentų darbai ir kita su tuo susijusi informacija.
Svetainėje pateikiama ne tik bendrojo pobūdžio informacija apie gynybinius objektus, bet ir visa informacija ir rekomendacijos dėl jų lankymo bei kontaktai su vietos institucijomis, atsakingomis už pritaikytų lankymui objektų apžiūrą.
Daugeliu atveju aptariamo laikotarpio gynybiniai objektai stūkso Lietuvos miškuose nenaudojami, apleisti, dažniausiai nesaugūs lankytojams. Neretai būtent jie yra vieninteliai išlikę Pirmo ir Antro pasaulinių karų, Partizaninių kovų ir sovietmečio laikotarpio liudytojai, galintys papildyti bendrosios istorijos spragas. Šioje svetainėje jie yra grupuojami pagal istorinius laikotarpius, valstybes, kurios šiuos įtvirtinimus statė mūsų krašte ir vietoves, kuriose jie stūkso iki šiandien. Taip tikimasi datuoti ir įvardinti paskirus gynybinius įtvirtinimus, bunkerius ir slėptuves, sudominti jomis įvairių regionų, apskričių atstovus, kad laikui bėgant šis unikalus paveldas nebūtų sunaikintas, o atvirkščiai, būtų pripažintas saugotinu, pritaikytas pažinimui ir turizmui, kaip tai daroma daugelyje kitų valstybių.
Šiuo projektu tikimasi ne tik supažindinti su gynybiniais objektais, bet ir pateikti rekomendacijas dėl jų lankymo bei, suderinus su muziejais, informacijos centrais ir kitomis institucijomis, atsakingomis už tam tikrose Lietuvos vietovėse esančius gynybinio paveldo objektus, skelbti kontaktinius duomenis, kad visi besidomintys šia tema galėtų aplankyti ir daugiau sužinoti apie norimą paveldą. Toks plataus masto bendradarbiavimas paskatins užmirštais objektais domėtis ne tik fortifikacijos specialistus, bet ir žmones, kurie daugelį metų gyvena šalia militaristinio paveldo ir sunkiai gali įvertinti jo reikšmę.
Svetainės kūrėjai tikisi aktyvaus istorikų ir visų besidominčiųjų įtvirtinimais dalyvavimo kuriant šią informacinę fortifikacijos žinių bazę.

Kauno fortai - I-asis

I Kauno fortas

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Koordinatės:54°53′01″N 23°51′47″E (ž.)
I Kauno fortas
Betoninis anstatas – vienas iš forto modernizavimo akcentų
Informacija
Vieta Kaunas, Lietuva
Statusas pastatytas
Statybų pradžia 1888 m.
Statybų pabaiga 1889 m
Paskirtis fortas
Plotas 75800
I Kauno fortasKauno tvirtovės dalis Kauno miesto vakariniame pakraštyje, Kazliškiuose. Pastatytas 18881889 m., rekonstruotas 1893 m. ir 1908 m. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26350.[1] Šalia – kelias  1903  AkademijaI Kauno fortas , netoliese yra išlikusi Noreikiškių dvaro sodyba.

Turinys

Aprašymas

Fortas yra simetrinės plano struktūros, penkiakampio plano. Susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, nebaigtą statyti kontreskarpinę sieną, nepakitusį glasį, yra apjuostas gynybiniu grioviu.
Šio forto paskirtis buvo dengti nuo vokiečių Kauno tvirtovę iš vakarų pusės. Tačiau per I pasaulinį karą jis menkai atliko savo funkciją, buvo greitai užimtas. Sovietiniais laikais jis buvo naudojamas ūkiniams reikalams. Mokslininkai tiria čia įsiveisusių šikšnosparnių gyvenimą.[2]

Būklė

Tai vienas iš mažiausiai urbanizuotų Kauno fortų, nors karo metu labai nukentėjo, tačiau palyginti neblogai išlaikė savitą reljefą. Gerai matomas plačioje lygaus reljefo aplinkinėje teritorijoje, nuo Via Baltica automagistralės. Forto teritorijoje želdinių beveik nėra, todėl kraštovaizdyje jis atsiskleidžia kaip neaukšta žole apaugusi kalva. Greta – Marvelės upelio slėnis, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio riba. Masyvūs antžeminiai pastatai, virš pylimų iškelti apmūryti vėdinimo kanalai – svarbūs kraštovaizdžio akcentai.

Forto statiniai

Šaltiniai

Nuorodos

Commons-logo.svg Vikiteka: I Kauno fortas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Kauno fortai - II-asis

II Kauno fortas


Koordinatės:54°51′44″N 23°52′34″E (ž.)
II Kauno fortas
 
 
II fortas, 2005 m.
Informacija
Vieta Kaunas, Lietuva
Statusas pastatytas
Statybų pabaiga 1888 m.
Paskirtis fortas
Plotas 121900
II fortas, 1915 m.
II Kauno fortasKauno tvirtovės dalis Julijanavoje (patenkama iš Pilviškių g.). Pastatytas 18871888 m., rekonstruotas 18931898 m. ir 1908 m. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26351.[1]

Turinys

Aprašymas

Fortas griežtos simetrinės struktūros, orientuotas į pietvakarius. Intensyviai urbanizuotas, nuo gamtinio karkaso atskirtas tankiai apstatytais gyvenviečių sodybinio tipo pastatais. Neblogai išlikęs forto perimetras, pavienių topolių eilės, gerai matosi forto simetriška penkiakampės formos konfigūracija, turėjusi labai didelę įtaką gyvenamųjų rajonų planinės struktūros susidarymui. Matomi modernizavimo pėdsakai (betoniniai bokšteliai). Susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, kontreskarpinę sieną, glasį, apjuostas gynybiniu grioviu.
Reljefas nėra išraiškingas, iš dalies pažeistas, ant forto pylimų želdinių beveik nėra. Urbanizuotoje aplinkoje II forto teritorija turi miesto parko ar sodo funkciją.

Istorija

Per Pirmąjį pasaulinį karą, kaip ir I bei III fortai, Antrasis fortas buvo intensyviai apšaudomas. Antrojo forto prieigos ir visa teritorija iki šių dienų gali būti užteršta artilerijos šaudmenimis, likusiais po tvirtovės šturmo.[2]

Šaltiniai

Nuorodos



Kauno fortai - III-iasis

III Kauno fortas



http://lt.wikipedia.org/wiki/III_Kauno_fortas

Vieta Kaunas, Lietuva
Statusas pastatytas
Statybų pabaiga 1888 m.
Paskirtis fortas
Plotas 148700 kv. m
III Kauno fortasKauno tvirtovės dalis Seniavoje, prie buvusio tvirtovės kelio (dabar Titnago g. 43), į pietus nuo Fredos. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26352.[1]

Turinys

Istorija

Fortas pastatytas 18871888 m., rekonstruotas 18931898 m. ir 1908 m. Pirmojo pasaulinio karo metais III fortas iš labiausiai apšaudytų Kauno tvirtovės fortų nukentėjo mažiausiai. Jame dar galima aptikti originalių įrangos detalių: laiptų, turėklų, langų rėmų, kt.

Geografija

Tvirtovės objektas – simetrinės struktūros, penkiakampės formos, orientuotas į pietus. Išsidėstęs Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas išlaikęs išraiškingas reljefo formas, deja, apaugusias sunkiai praeinamais bruzgynais. Teritorija į pietus ir rytus mažai urbanizuota, vakarinėje pusėje šliejasi eilė gyvenamųjų namų. Šiaurinė teritorijos dalis palyginti intensyviai urbanizuota . Gamtinį kraštovaizdį bei architektūros paveldo objekto įvaizdį darko teritorijoje stovintys masyvūs gamybiniai pastatai. Pastarieji užstoja patį fortą nuo Titnago g. Forto teritorija išlaikiusi jungtį su gamtiniu karkasu, Sąnašos upės slėniu.

Forto struktūra

III fortas, kaip ir I bei II fortai yra labai panašios konstrukcijos ir išplanavimo, statytas pagal tą patį Vyriausiosios inžinerinės valdybos patvirtintą 1879 m. tipinį projektą. Forto statiniai kazematuoti, užnugaryje įrengtos kareivinės. Suformuoti atskiri pylimai artilerijos (centrinėje dalyje) ir pėstininkų pozicijoms su aikštelėmis lengvosioms prieššturminėms patrankoms (forto priekinėje dalyje). Perimetrą juosia gynybinis griovys, kuriam apsaugoti įrengti užnugario kaponieriai, išlikusi nepakitusi esplanada. Forto apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudono mūro siena. Skliautinė konstrukcija ne tik leido sumažinti sienos storį, bet ir skaidant ją fragmentais, užtikrino, kad priešo atakos metu būtų pažeista kuo mažesnė sienos dalis. Kazematų fasadai sumūryti iš raudonų plytų ir papuošti carinei Rusijai būdingais dekoro elementais. Modernizuojant fortą, kai kurie kazematai ar jų fragmentai sustiprinti betonu.

Šaltiniai

Nuorodos

Kauno fortai - IV-asis


IV Kauno fortas


Koordinatės:54°50′59″N 23°57′14″E (ž.)
IV Kauno fortas
Kauno IV fortas
Informacija
Vieta Kaunas, Lietuva
Statusas pastatytas
Statybų pradžia 1883 m.
Statybų pabaiga 1889 m.
Paskirtis fortas
Plotas 172000
IV Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis miesto pietuose, Rokuose, Plytinės g. 15. Fortas plyti Nemuno kairiojo slėnio viršutinėje terasoje, prie Linksmės upelio ištakų. Įtrauktas į Kultūros vertybių registrą 2002 m., unikalus kodas – 10708.[1]

Turinys

Aprašymas

Forto teritorija tankiai apaugusi neaukštais želdiniais, perimetrą juosia gynybinio griovio siena, stambių medžių eilės. Asimetrinio plano, netaisyklingo keturkampio formos forto teritorijos reljefas mažai pažeistas. Šiaurinėje pusėje išlikę įvažiavimo į teritoriją vartai, už kurių – kareivinių kompleksas, įvairios paskirties gynybiniai įtvirtinimai. Fortas susideda iš kazematinės dalies su flangais, sudėtingų centrinės ir užnugario poternų, kampinių kaponierių, gynybinių griovių ir nepakitusios esplanados.

Istorija

Fortas buvo pastatytas 18831889 m. laikotarpyje. Čia įsikūrusi carinės Rusijos kariuomenė gaudavo naujausių ginklų. Rusijai įsigijus 12 „Maxim-Nordenfelt“ penkiavamzdžių kulkosvaidžių, keletas jų buvo perduoti tvirtovės įgulai. 1894 m. trys tokie kulkosvaidžiai, kaip galimi ginklų variantai, buvo išbandyti IV forto kaponieriuje. Šaudant 4 min. visiems vienu metu, buvo stebimi artileristų veiksmai, susikaupusių dujų poveikis jų kvėpavimo takams. Kaponieriuje buvo gera ventiliacija, todėl dujos nesikaupdavo ir artileristai dėl to nesiskųsdavo. Šie kulkosvaidžiai buvo pirmieji Lietuvoje išbandyti automatiniai ginklai (Rusijoje – vieni pirmųjų). 1893 m. pagal tvirtovės karo inžinieriaus Lichačiovo brėžinius gamykloje pagamintas prieššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas 1894 m. liepą buvo sumontuotas ir išbandytas taip pat IV forte. Kol nebuvo šio mechanizmo, artileristai prieššturminius pabūklus iš forto apatinės dalies į viršuje esančias pozicijas užtemdavo rankomis. Jį sumontavus, pabūklus buvo galima greitai užkelti į viršų ir parengti šaudyti. Bandymai buvo sėkmingi, tačiau šis geras, tam laikotarpiui tikęs išradimas, tvirtovėje taip ir liko vienintelis.
1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio mėnesio pradėti naikinti žydai. Didžioji dalis čia atvesti iš Kauno geto. 1941 m. naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė apie 4000 žydų, vien rugpjūčio 8 d. – 500 Kauno geto inteligentų.

Forto tvarkymas

19981999 m. IV fortas buvo valomas, atlikti ištisinio išminavimo darbai, sutvarkyta drenažo sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui, darbai sustojo. Bėgant metams neprižiūrima teritorija vėl pasidengė tankiais krūmais, kita augmenija. Be to, informacija apie atliktas standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas šiame forte dingo.[2]
IV forto teritorijos ribos sutampa su valstybinio Kauno teriologinio draustinio ribomis. Šiame forte aptinkamos 7 šikšnosparnių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą.[3] Kad gyvūnai lengvai pasiektų žiemojimo vietas atskirose forto dalyse, 2012 m. forto teritorija buvo vėl valoma, pašalinti želdiniai. Taip siekiama palaikyti retų šikšnosparnių rūšių individų žiemojančias populiacijas. Vykdydami kirtimo ir teritorijos švarinimo darbus, darbininkai kelis kartus turėjo nutraukti darbus, nes aptiko sprogmenų, teko kviesti policijos pareigūnus ir išminuotojus. Kelios minos buvo saugiai susprogdintos pačiame forte.

Šaltiniai

Nuorodos


Marto Jankausko IV forto tvarkymo planas - Šviesos fortas



Kauno fortai - V-asis

V Kauno fortas

 
 
Koordinatės:54°51′42″N 24°00′03″E (ž.)
V Kauno fortas
V forto kareivinės
Informacija
Vieta Kaunas, Lietuva
Statusas pastatytas
Statybų pradžia 1882 m.
Statybų pabaiga 1889 m.
Paskirtis fortas
Plotas 90 400 m2
Kauno mariu regioninis parkas.png
V Kauno fortasKauno tvirtovės dalis pietvakarinėje miesto dalyje, Zuikinėje, greta Kauno marių, Sėmenos upelio viršutinėje terasoje. Šiaurinėje pusėje fortą juosia Vaišvydavos gatvė, pietrytinėje – Alksnių gatvė. Fortas šiuo metu yra Kauno marių regioninio parko teritorijoje. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26353.[1]

Turinys

Forto struktūra

Penkiakampės asimetriškos formos plytų mūro fortas, orientuotas į pietus, pastatytas 1882 m.– 1889 m. ir užima 9,04 ha plotą. Turi kazematinę dalį, šonines poternas, kaponierius, kontreskarpinę sieną, glasį. Fortas dviem sparnais apjuosia natūralią rėvą. Fortas apsuptas gynybiniu grioviu. Forte buvo įrengtos kareivinės, parako sandėliai, slėptuvės.
Fortas pastatytas pagal tipinį carinės Rusijos fortų planą, sudarytą 1879 m. V fortas – viena sudėtingiausių šio tipinio plano realizacijų, nes buvo atsižvelgta į vietovės reljefo ypatybes. Integruojant objektą į sudėtingą kalvotą reljefą, forte įrengta ir sudėtinga drenažo sistema, papildomi kazematai. Fortas sujungtas su keturiems pabūklams skirta baterija, į forto vidų patekti buvo galima tiltu iš šiaurės vakarų pusės. Kareivines sudarė 9 gyvenamieji kazematai, karininkų ir forto komendanto centrinis kazematas, kairiajame flange išdėstytos maisto sandėlių, buities patalpos. Kareivinės nebuvo tipiškos savo kazematų konstrukcija ir išdėstymu: dešiniajame sparne įrengtas šaudmenų sandėlis, kurio vidinė poterna veda į žemesnio pylimo poziciją, įėjimas į kaponieriaus poterną, slėptuvė su sandėliu, kurios konstrukciją galima rasti tik šiame forte, ir mažoji prieššturminių pabūklų slėptuvė. Kairiajame sparne išsidėstę du įėjimai į puskaponierius, tokia pat slėptuvė su sandėliu, šaudmenų sandėlis ir prieššturminės patrankos slėptuvė. Forte yra du kaponieriai, du puskaponieriai ir du artileriniai kazematai užnugario kampuose. Forto griovys apjuostas kontreskarpine siena, išskyrus užnugarį, kurio kairiajame sparne, po į fortą vedančiu tiltu, pastatyta eskarpinė siena su šaudymo angomis. Forto griovyje buvo įrengtos Oščevskio-Krugliko gynybinės grotos (решетка Ощевского-Круглика), kurios neišliko iki šių dienų.

Istorija

1908 m. fortas iš dalies modernizuotas – buvo išbetonuotas tik kaponierius ir vienas šaudmenų sandėlys. Pradėtos modernizacijos tikslas buvo forto sustiprinimas papildomu betono sluoksniu ir kai kurių konstrukcinių elementų perstatymas. Pirmojo pasaulinio karo metu, Vokietijos kariuomenei sėkmingai šturmuojant Kauno tvirtovę, 1915 m. rugpjūčio 4 d. fortas buvo apleistas. Nors fortas ir dalyvavo Kauno tvirtovės gynyboje, tačiau nuo tiesioginės priešų artilerijos nenukentėjo: kai kurie kazematai sugriauti besitraukiantiems tvirtovės gynėjams susprogdinus šaudmenų likučius. Tarpukaryje forte veikė Lietuvos kariuomenės ginklų dirbtuvės.

Būklė

Forto aplinka – vertinga gamtiniu požiūriu vieta, greta Kauno marių, Sėmenos upelio. Didesnė forto teritorija tankiai apaugusi medžiais ir krūmais. Želdiniai ant pastatų, pylimų, grioviuose, niveliuoja forto specifinį reljefą. Dėl šios priežasties tvirtovės objektas aplinkoje neišsiskiria, susilieja su upelio slėnio šlaitų ir medžių bei krūmų masyvu. Dauguma forto pastatų skendi po medžių ir krūmų šydu. Net iš paukščio skrydžio sunkiai suvokiama forto konfigūracija. Teritorijos rytinėje ir vakarinėje pusėje išlikusios senų topolių eilės. Kareivinių pastato autentiškas fasadas sudarkytas įrengtų garažų su plačiomis angomis transporto mašinoms, aplinkui stūkso sovietinės kariuomenės – priešlėktuvinės gynybos pulko techninio diviziono – palikimas: betoninės plokštės, betonu grįsti keliai, platformos, įvairios paskirties pastatai, užlyginta dalis griovių.

Forto statiniai

Literatūra

Šaltiniai

Nuorodos