Kauno fortai - istorija ir dabartis

XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje

http://www.karopaveldas.lt/

http://tvirtove.kaunas.lt/ 

Dėl nepalankių XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus politinių aplinkybių moderniųjų laikų fortifikacija Lietuvoje nėra populiari ir dažniausiai pažįstama siauram  fortifikacijos tyrinėtojų ratui. Vis didėjantis susidomėjimas šia tema ir informacijos stoka skatina rengti projektus, kurie bent iš dalies užpildytų šią spragą.

2009 m. Karo paveldo centras kartu su Kultūros paveldo departamentu parengė projektą „XX amžiaus gynybinio paveldo paminklai Lietuvoje“, skirtą aktyvesnei moderniųjų laikų fortifikacijos mokslinių tyrimų ir mokslo populiarinimo informacijos sklaidai.

Pagrindinė svetainės idėja – lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis pristatyti XX amžiaus gynybinį paveldą interaktyvioje aplinkoje, pateikti jo istoriją ir vertingąsias savybes. Svetainėje pristatomi naujausi moksliniai tyrimai ir mokslo populiarinimo straipsniai, jų santraukos ir apžvalgos, kur nagrinėjami visos Lietuvos teritorijoje esantys gynybiniai objektai. Čia taip pat bus pristatomos įvairios naujienos, konferencijos, vykdomi projektai, studentų darbai ir kita su tuo susijusi informacija.

Svetainėje pateikiama ne tik bendrojo pobūdžio informacija apie gynybinius objektus, bet ir visa informacija ir rekomendacijos dėl jų lankymo bei kontaktai su vietos institucijomis, atsakingomis už pritaikytų lankymui objektų apžiūrą.

Daugeliu atveju aptariamo laikotarpio gynybiniai objektai stūkso Lietuvos miškuose nenaudojami, apleisti, dažniausiai nesaugūs lankytojams. Neretai būtent jie yra vieninteliai išlikę Pirmo ir Antro pasaulinių karų, Partizaninių kovų ir sovietmečio laikotarpio liudytojai, galintys papildyti bendrosios istorijos spragas. Šioje svetainėje jie yra grupuojami pagal istorinius laikotarpius, valstybes, kurios šiuos įtvirtinimus statė mūsų krašte ir vietoves, kuriose jie stūkso iki šiandien. Taip tikimasi datuoti ir įvardinti paskirus gynybinius įtvirtinimus, bunkerius ir slėptuves, sudominti jomis įvairių regionų, apskričių atstovus, kad laikui bėgant šis unikalus paveldas nebūtų sunaikintas, o atvirkščiai, būtų pripažintas saugotinu, pritaikytas pažinimui ir turizmui, kaip tai daroma daugelyje kitų valstybių.

Šiuo projektu tikimasi ne tik supažindinti su gynybiniais objektais, bet ir pateikti rekomendacijas dėl jų lankymo bei, suderinus su muziejais, informacijos centrais ir kitomis institucijomis, atsakingomis už tam tikrose Lietuvos vietovėse esančius gynybinio paveldo objektus, skelbti kontaktinius duomenis, kad visi besidomintys šia tema galėtų aplankyti ir daugiau sužinoti apie norimą paveldą. Toks plataus masto bendradarbiavimas paskatins užmirštais objektais domėtis ne tik fortifikacijos specialistus, bet ir žmones, kurie daugelį metų gyvena šalia militaristinio paveldo ir sunkiai gali įvertinti jo reikšmę.

Svetainės kūrėjai tikisi aktyvaus istorikų ir visų besidominčiųjų įtvirtinimais dalyvavimo kuriant šią informacinę fortifikacijos žinių bazę.

http://www.karopaveldas.lt/video/ 

Kauno fortai - I-asis

I Kauno fortas

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°53′01″N 23°51′47″E (ž.)

I Kauno fortas
Betoninis anstatas – vienas iš forto modernizavimo akcentų
Informacija
Vieta	Kaunas, Lietuva
Statusas	pastatytas
Statybų pradžia	1888 m.
Statybų pabaiga	1889 m
Paskirtis	fortas
Plotas	75800

I Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Kauno miesto vakariniame pakraštyje, Kazliškiuose. Pastatytas 1888–1889 m., rekonstruotas 1893 m. ir 1908 m. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26350.^[1] Šalia – kelias  1903  Akademija–I Kauno fortas , netoliese yra išlikusi Noreikiškių dvaro sodyba.

Turinys 1 Aprašymas 2 Būklė 3 Forto statiniai 4 Šaltiniai 5 Nuorodos

Aprašymas

Fortas yra simetrinės plano struktūros, penkiakampio plano. Susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, nebaigtą statyti kontreskarpinę sieną, nepakitusį glasį, yra apjuostas gynybiniu grioviu.
Šio forto paskirtis buvo dengti nuo vokiečių Kauno tvirtovę iš vakarų pusės. Tačiau per I pasaulinį karą jis menkai atliko savo funkciją, buvo greitai užimtas. Sovietiniais laikais jis buvo naudojamas ūkiniams reikalams. Mokslininkai tiria čia įsiveisusių šikšnosparnių gyvenimą.^[2]

Būklė

Tai vienas iš mažiausiai urbanizuotų Kauno fortų, nors karo metu labai nukentėjo, tačiau palyginti neblogai išlaikė savitą reljefą. Gerai matomas plačioje lygaus reljefo aplinkinėje teritorijoje, nuo Via Baltica automagistralės. Forto teritorijoje želdinių beveik nėra, todėl kraštovaizdyje jis atsiskleidžia kaip neaukšta žole apaugusi kalva. Greta – Marvelės upelio slėnis, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio riba. Masyvūs antžeminiai pastatai, virš pylimų iškelti apmūryti vėdinimo kanalai – svarbūs kraštovaizdžio akcentai.

Forto statiniai

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Šaltiniai

1. ↑ http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26350 I fortas Kultūros vertybių registre
2. ↑ http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Kauno-tvirtoves-I-fortas I forto paskirtis

Nuorodos

Vikiteka: I Kauno fortas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• I fortas kaunotvirtove.lt forume
• I forto nuotraukos efoto.lt svetainėje
• Fortai: traukos priežastys ir neįvertinti pavojai

Kauno fortai - II-asis

II Kauno fortas

http://lt.wikipedia.org/wiki/II_Kauno_fortas

Koordinatės:54°51′44″N 23°52′34″E (ž.)

II Kauno fortas

II fortas, 2005 m.
Informacija
Vieta	Kaunas, Lietuva
Statusas	pastatytas
Statybų pabaiga	1888 m.
Paskirtis	fortas
Plotas	121900

II fortas, 1915 m.

II Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Julijanavoje (patenkama iš Pilviškių g.). Pastatytas 1887–1888 m., rekonstruotas 1893–1898 m. ir 1908 m. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26351.^[1]

Turinys 1 Aprašymas 2 Istorija 3 Šaltiniai 4 Nuorodos

Aprašymas

Fortas griežtos simetrinės struktūros, orientuotas į pietvakarius. Intensyviai urbanizuotas, nuo gamtinio karkaso atskirtas tankiai apstatytais gyvenviečių sodybinio tipo pastatais. Neblogai išlikęs forto perimetras, pavienių topolių eilės, gerai matosi forto simetriška penkiakampės formos konfigūracija, turėjusi labai didelę įtaką gyvenamųjų rajonų planinės struktūros susidarymui. Matomi modernizavimo pėdsakai (betoniniai bokšteliai). Susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, kontreskarpinę sieną, glasį, apjuostas gynybiniu grioviu.
Reljefas nėra išraiškingas, iš dalies pažeistas, ant forto pylimų želdinių beveik nėra. Urbanizuotoje aplinkoje II forto teritorija turi miesto parko ar sodo funkciją.

Istorija

Per Pirmąjį pasaulinį karą, kaip ir I bei III fortai, Antrasis fortas buvo intensyviai apšaudomas. Antrojo forto prieigos ir visa teritorija iki šių dienų gali būti užteršta artilerijos šaudmenimis, likusiais po tvirtovės šturmo.^[2]

• 

  Informacinis stendas
  
• 

  Forto statinys
  

Šaltiniai

1. ↑ http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26351 II fortas Kultūros vertybių registre
2. ↑ http://www.lrytas.lt/-13375108401337406953-p3-atvira-kauno-forto-anga-paaugliui-tapo-sp%C4%85stais.htm Pavojai II forte

Nuorodos

• I fortas kaunotvirtove.lt forume
• http://www.efoto.lt/node/10326 

Kauno fortai - III-iasis

III Kauno fortas

http://lt.wikipedia.org/wiki/III_Kauno_fortas
Vieta	Kaunas, Lietuva
Statusas	pastatytas
Statybų pabaiga	1888 m.
Paskirtis	fortas
Plotas	148700 kv. m

III Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Seniavoje, prie buvusio tvirtovės kelio (dabar Titnago g. 43), į pietus nuo Fredos. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26352.^[1]

Turinys 1 Istorija 2 Geografija 3 Forto struktūra 4 Šaltiniai 5 Nuorodos

Istorija

Fortas pastatytas 1887–1888 m., rekonstruotas 1893–1898 m. ir 1908 m. Pirmojo pasaulinio karo metais III fortas iš labiausiai apšaudytų Kauno tvirtovės fortų nukentėjo mažiausiai. Jame dar galima aptikti originalių įrangos detalių: laiptų, turėklų, langų rėmų, kt.

Geografija

Tvirtovės objektas – simetrinės struktūros, penkiakampės formos, orientuotas į pietus. Išsidėstęs Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas išlaikęs išraiškingas reljefo formas, deja, apaugusias sunkiai praeinamais bruzgynais. Teritorija į pietus ir rytus mažai urbanizuota, vakarinėje pusėje šliejasi eilė gyvenamųjų namų. Šiaurinė teritorijos dalis palyginti intensyviai urbanizuota . Gamtinį kraštovaizdį bei architektūros paveldo objekto įvaizdį darko teritorijoje stovintys masyvūs gamybiniai pastatai. Pastarieji užstoja patį fortą nuo Titnago g. Forto teritorija išlaikiusi jungtį su gamtiniu karkasu, Sąnašos upės slėniu.

Forto struktūra

III fortas, kaip ir I bei II fortai yra labai panašios konstrukcijos ir išplanavimo, statytas pagal tą patį Vyriausiosios inžinerinės valdybos patvirtintą 1879 m. tipinį projektą. Forto statiniai kazematuoti, užnugaryje įrengtos kareivinės. Suformuoti atskiri pylimai artilerijos (centrinėje dalyje) ir pėstininkų pozicijoms su aikštelėmis lengvosioms prieššturminėms patrankoms (forto priekinėje dalyje). Perimetrą juosia gynybinis griovys, kuriam apsaugoti įrengti užnugario kaponieriai, išlikusi nepakitusi esplanada. Forto apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudono mūro siena. Skliautinė konstrukcija ne tik leido sumažinti sienos storį, bet ir skaidant ją fragmentais, užtikrino, kad priešo atakos metu būtų pažeista kuo mažesnė sienos dalis. Kazematų fasadai sumūryti iš raudonų plytų ir papuošti carinei Rusijai būdingais dekoro elementais. Modernizuojant fortą, kai kurie kazematai ar jų fragmentai sustiprinti betonu.

• 

  Įėjimas į fortą (pro įmonės vartus)
  
• 

  Forto stendas
  
• 

  Gamybos pastatų schema
  
• 

  Gamybiniai pastatai kaimynystėje
  
• 

  Betoninis bokštelis - modernizavimo pasekmė
  
• 

  Gynybinės sienos fragmentas
  

Šaltiniai

1. ↑ http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26352 III fortas Kultūros vertybių registre

Nuorodos

• Kauno tvirtovė
• Kauno tvirtovės I-III fortai
• III fortas nuotraukose

Kauno fortai - IV-asis

IV Kauno fortas

http://lt.wikipedia.org/wiki/IV_Kauno_fortas

Koordinatės:54°50′59″N 23°57′14″E (ž.)

IV Kauno fortas
Informacija
Vieta	Kaunas, Lietuva
Statusas	pastatytas
Statybų pradžia	1883 m.
Statybų pabaiga	1889 m.
Paskirtis	fortas
Plotas	172000

IV Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis miesto pietuose, Rokuose, Plytinės g. 15. Fortas plyti Nemuno kairiojo slėnio viršutinėje terasoje, prie Linksmės upelio ištakų. Įtrauktas į Kultūros vertybių registrą 2002 m., unikalus kodas – 10708.^[1]

Turinys 1 Aprašymas 2 Istorija 3 Forto tvarkymas 4 Šaltiniai 5 Nuorodos

Aprašymas

Forto teritorija tankiai apaugusi neaukštais želdiniais, perimetrą juosia gynybinio griovio siena, stambių medžių eilės. Asimetrinio plano, netaisyklingo keturkampio formos forto teritorijos reljefas mažai pažeistas. Šiaurinėje pusėje išlikę įvažiavimo į teritoriją vartai, už kurių – kareivinių kompleksas, įvairios paskirties gynybiniai įtvirtinimai. Fortas susideda iš kazematinės dalies su flangais, sudėtingų centrinės ir užnugario poternų, kampinių kaponierių, gynybinių griovių ir nepakitusios esplanados.

Istorija

Fortas buvo pastatytas 1883–1889 m. laikotarpyje. Čia įsikūrusi carinės Rusijos kariuomenė gaudavo naujausių ginklų. Rusijai įsigijus 12 „Maxim-Nordenfelt“ penkiavamzdžių kulkosvaidžių, keletas jų buvo perduoti tvirtovės įgulai. 1894 m. trys tokie kulkosvaidžiai, kaip galimi ginklų variantai, buvo išbandyti IV forto kaponieriuje. Šaudant 4 min. visiems vienu metu, buvo stebimi artileristų veiksmai, susikaupusių dujų poveikis jų kvėpavimo takams. Kaponieriuje buvo gera ventiliacija, todėl dujos nesikaupdavo ir artileristai dėl to nesiskųsdavo. Šie kulkosvaidžiai buvo pirmieji Lietuvoje išbandyti automatiniai ginklai (Rusijoje – vieni pirmųjų). 1893 m. pagal tvirtovės karo inžinieriaus Lichačiovo brėžinius gamykloje pagamintas prieššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas 1894 m. liepą buvo sumontuotas ir išbandytas taip pat IV forte. Kol nebuvo šio mechanizmo, artileristai prieššturminius pabūklus iš forto apatinės dalies į viršuje esančias pozicijas užtemdavo rankomis. Jį sumontavus, pabūklus buvo galima greitai užkelti į viršų ir parengti šaudyti. Bandymai buvo sėkmingi, tačiau šis geras, tam laikotarpiui tikęs išradimas, tvirtovėje taip ir liko vienintelis.
1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio mėnesio pradėti naikinti žydai. Didžioji dalis čia atvesti iš Kauno geto. 1941 m. naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė apie 4000 žydų, vien rugpjūčio 8 d. – 500 Kauno geto inteligentų.

Forto tvarkymas

1998–1999 m. IV fortas buvo valomas, atlikti ištisinio išminavimo darbai, sutvarkyta drenažo sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui, darbai sustojo. Bėgant metams neprižiūrima teritorija vėl pasidengė tankiais krūmais, kita augmenija. Be to, informacija apie atliktas standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas šiame forte dingo.^[2]
IV forto teritorijos ribos sutampa su valstybinio Kauno teriologinio draustinio ribomis. Šiame forte aptinkamos 7 šikšnosparnių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą.^[3] Kad gyvūnai lengvai pasiektų žiemojimo vietas atskirose forto dalyse, 2012 m. forto teritorija buvo vėl valoma, pašalinti želdiniai. Taip siekiama palaikyti retų šikšnosparnių rūšių individų žiemojančias populiacijas. Vykdydami kirtimo ir teritorijos švarinimo darbus, darbininkai kelis kartus turėjo nutraukti darbus, nes aptiko sprogmenų, teko kviesti policijos pareigūnus ir išminuotojus. Kelios minos buvo saugiai susprogdintos pačiame forte.

• 

  Paminklas holokausto aukoms
• 

  Vartų arka
• 

  Kareivinės
• 

  Gynybiniai įtvirtinimai
• 

  Gynybinė siena

Šaltiniai

1. ↑ http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10708 IV fortas Kultūros vertybių registre
2. ↑ http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-fortu-zvalgyba-baigesi-sprogmenu-nerasta-56-44470 Kauno fortų sprogmenų žvalgyba
3. ↑ http://www.kaunotvirtove.lt/e107_plugins/forum/forum_viewforum.php?15 IV fortas kaunotvirtovė.lt portale

Nuorodos

• Kauno tvirtovės gynyba
• Rokų forto gamtotvarkos planas
• IV forto želdinių tvarkymas 2012 m.
• IV fortas portale apleisti.lt 

Marto Jankausko IV forto tvarkymo planas - Šviesos fortas

Kauno fortai - V-asis

V Kauno fortas

http://lt.wikipedia.org/wiki/V_Kauno_fortas

 

 

Koordinatės:54°51′42″N 24°00′03″E (ž.)

V Kauno fortas
V forto kareivinės
Informacija
Vieta	Kaunas, Lietuva
Statusas	pastatytas
Statybų pradžia	1882 m.
Statybų pabaiga	1889 m.
Paskirtis	fortas
Plotas	90 400 m2

V Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis pietvakarinėje miesto dalyje, Zuikinėje, greta Kauno marių, Sėmenos upelio viršutinėje terasoje. Šiaurinėje pusėje fortą juosia Vaišvydavos gatvė, pietrytinėje – Alksnių gatvė. Fortas šiuo metu yra Kauno marių regioninio parko teritorijoje. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26353.^[1]

Turinys 1 Forto struktūra 2 Istorija 3 Būklė 4 Forto statiniai 5 Literatūra 6 Šaltiniai 7 Nuorodos

Forto struktūra

Penkiakampės asimetriškos formos plytų mūro fortas, orientuotas į pietus, pastatytas 1882 m.– 1889 m. ir užima 9,04 ha plotą. Turi kazematinę dalį, šonines poternas, kaponierius, kontreskarpinę sieną, glasį. Fortas dviem sparnais apjuosia natūralią rėvą. Fortas apsuptas gynybiniu grioviu. Forte buvo įrengtos kareivinės, parako sandėliai, slėptuvės.
Fortas pastatytas pagal tipinį carinės Rusijos fortų planą, sudarytą 1879 m. V fortas – viena sudėtingiausių šio tipinio plano realizacijų, nes buvo atsižvelgta į vietovės reljefo ypatybes. Integruojant objektą į sudėtingą kalvotą reljefą, forte įrengta ir sudėtinga drenažo sistema, papildomi kazematai. Fortas sujungtas su keturiems pabūklams skirta baterija, į forto vidų patekti buvo galima tiltu iš šiaurės vakarų pusės. Kareivines sudarė 9 gyvenamieji kazematai, karininkų ir forto komendanto centrinis kazematas, kairiajame flange išdėstytos maisto sandėlių, buities patalpos. Kareivinės nebuvo tipiškos savo kazematų konstrukcija ir išdėstymu: dešiniajame sparne įrengtas šaudmenų sandėlis, kurio vidinė poterna veda į žemesnio pylimo poziciją, įėjimas į kaponieriaus poterną, slėptuvė su sandėliu, kurios konstrukciją galima rasti tik šiame forte, ir mažoji prieššturminių pabūklų slėptuvė. Kairiajame sparne išsidėstę du įėjimai į puskaponierius, tokia pat slėptuvė su sandėliu, šaudmenų sandėlis ir prieššturminės patrankos slėptuvė. Forte yra du kaponieriai, du puskaponieriai ir du artileriniai kazematai užnugario kampuose. Forto griovys apjuostas kontreskarpine siena, išskyrus užnugarį, kurio kairiajame sparne, po į fortą vedančiu tiltu, pastatyta eskarpinė siena su šaudymo angomis. Forto griovyje buvo įrengtos Oščevskio-Krugliko gynybinės grotos (решетка Ощевского-Круглика), kurios neišliko iki šių dienų.

Istorija

1908 m. fortas iš dalies modernizuotas – buvo išbetonuotas tik kaponierius ir vienas šaudmenų sandėlys. Pradėtos modernizacijos tikslas buvo forto sustiprinimas papildomu betono sluoksniu ir kai kurių konstrukcinių elementų perstatymas. Pirmojo pasaulinio karo metu, Vokietijos kariuomenei sėkmingai šturmuojant Kauno tvirtovę, 1915 m. rugpjūčio 4 d. fortas buvo apleistas. Nors fortas ir dalyvavo Kauno tvirtovės gynyboje, tačiau nuo tiesioginės priešų artilerijos nenukentėjo: kai kurie kazematai sugriauti besitraukiantiems tvirtovės gynėjams susprogdinus šaudmenų likučius. Tarpukaryje forte veikė Lietuvos kariuomenės ginklų dirbtuvės.

Būklė

Forto aplinka – vertinga gamtiniu požiūriu vieta, greta Kauno marių, Sėmenos upelio. Didesnė forto teritorija tankiai apaugusi medžiais ir krūmais. Želdiniai ant pastatų, pylimų, grioviuose, niveliuoja forto specifinį reljefą. Dėl šios priežasties tvirtovės objektas aplinkoje neišsiskiria, susilieja su upelio slėnio šlaitų ir medžių bei krūmų masyvu. Dauguma forto pastatų skendi po medžių ir krūmų šydu. Net iš paukščio skrydžio sunkiai suvokiama forto konfigūracija. Teritorijos rytinėje ir vakarinėje pusėje išlikusios senų topolių eilės. Kareivinių pastato autentiškas fasadas sudarkytas įrengtų garažų su plačiomis angomis transporto mašinoms, aplinkui stūkso sovietinės kariuomenės – priešlėktuvinės gynybos pulko techninio diviziono – palikimas: betoninės plokštės, betonu grįsti keliai, platformos, įvairios paskirties pastatai, užlyginta dalis griovių.

Forto statiniai

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Literatūra

• Vladimiras Orlovas, „Kauno tvirtovės istorija. 1882–1915“. Kaunas, Arx Baltica, 2007, p. 74 ISBN 978-9955-638-97-1

Šaltiniai

1. ↑ http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26353 V fortas Kultūros vertybių registre

Nuorodos

• Kauno tvirtovė
• V fortas Turizmo kataloge