• 1847 m. – vasario 21 d. caro patvirtintame miesto vystymo plane
buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas
(vėliau tapęs Laisvės alėja). Taigi prieš 162 metus buvo pasirašyti šios
gatvės gimimo metrikai.
• 1851 m. – didesnėje Laisvės alėjos atkarpoje (iki
Nepriklausomybės aikštės) pasodintos liepos, rytinėje dalyje – topoliai.
Pradžioje alėja apsodinta tik iki A. Mickevičiaus gatvės. Toliau medžių
sodinimas tęsėsi dalimis iki Miesto sodo.
• 1860 m. – Laisvės alėja išgrįsta akmenimis.
• 1880 m. – gatvę imta formuoti intensyviau. Pradėti statyti dviaukščiai, triaukščiai mūriniai namai.
• 1887 m. – belgų inžinieriui E. O. Diuponui duota koncesija arklių tramvajui („konkei“) įrengti.
• 1892 m. – Laisvės alėja nuo geležinkelio stoties iki rotušės pradėjo kursuoti arklių tramvajus.
• 1918 m. – gatvė pavadinta Kaiserwilhelmstrasse (Kaizerio Vilhelmo gatve).
• 1919 m. – pavadinta Laisvės alėja. Jos krikštatėvis – teisininkas Kazimieras Oleka.
• 1946 m. – gatvė pervadinta Stalino prospektu.
• 1958 m. – paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, pažymėtos pėsčiųjų perėjos.
• 1961 m. – gatvei sugrąžintas pavadinimas Laisvės alėja.
• 1973 m. – imta svarstyti alėjos perspektyvą. Tuometinis
Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti
pėsčiųjų zoną.
• 1975 m. – padaryti pirmieji žingsniai – uždraustas eismas
vienoje alėjos pusėje tarp E. Ožeškienės ir V. Majakovskio (dabartinės
I. Kanto) gatvių. Čia įrengta paprastų betono plytelių danga.
• 1976 m. – uždarytas transporto eismas tarp V. Majakovskio (I. Kanto) ir Maironio gatvių.
• 1977 m. – prasidėjo požeminių tinklų rekonstrukcija. Pradėtos
gaminti penkių tipų betono plokštės, iš kurių bandyta sudaryti atskiras
įvairaus rašto dangos zonas. Paklota 61, 4 tūkst. kv. m betoninių
plokščių, 10,5 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, įrengtos 198
apšvietimo atramos. Alėjos ilgis – 1621 m.
• 1982 m. – (lapkričio 6 d.) baigta rekonstrukcija. „Alėjos tik
pėstiesiems Kaune atidarymas 1982 metais buvo įvykis ne tik Lietuvoje.
Tai buvo pirmoji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje. Ji buvo statoma
patyliukais, nesiafišuojant, apeinant tuometinius įstatymus“ – taip
teigė darbus koordinavę buvę miesto vadovai. Iš viso rekonstrukcijos
darbai kainavo 3,141 milijono rublių. Tuo pačiu metu buvo remontuojami
gatvės pastatai. 3 milijonai rublių anais laikais prilygtų 9-10 milijonų
litų šiomis dienomis...
Žymūs žmonės gyvenę, dirbę Laisvės alėjoje:
• Antinis, Robertas (1898–1981), dailininkas, skulptorius – Laisvės al. 48.
• Biržiška, Mykolas (1882–1962), Nepriklausomybės Akto
signataras, profesorius, lietuvių literatūros istorikas, „Aušros“
berniukų gimnazijos direktorius (1922–1930) – Laisvės al. 95.
• Dovydaitis, Pranas (1886–1942), pirmasis lietuviškos „Aušros“ gimnazijos Kaune direktorius – Laisvės al. 95.
• Indra, Juozas (1918-1968), kompozitorius, dirigentas ir dainininkas – Laisvės al. 81.
• Yčas, Martynas (1885–1941), bankininkas, pirmasis Lietuvos finansų ministras – Laisvės al. 10.
• Kunčius, Anicetas (1935–1990), Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas – Laisvės al. 110.
• Merkys, Antanas (1887–1955), Kauno burmistras, Lietuvos respublikos Ministras pirmininkas – Laisvės al. 30.
• Mikutavičius, Ričardas (1935–1998), Kauno garbės pilietis, kunigas, poetas – Laisvės al. 9.
• Pundzius, Bronius (1907–1959), skulptorius – Laisvės al. 24.
• Sleževičius, Mykolas (1882–1939), Lietuvos respublikos
Ministras Pirmininkas, Užsienio reikalų ir teisingumo ministras,
Steigiamojo Seimo atstovas, advokatas – Laisvės al. 89.
• Tallat-Kelpša, Juozas (1889–1949), kompozitorius ir dirigentas – Laisvės al. 69.
• Venckūnas, Jurgis (1891–1970), balneologas, Kauno kurorto,
Šančių versmės mineralinio vandens gydyklos įkūrėjas – Laisvės al. 26.
• Zvanterdijkas, Janas (1896–1976), Nyderlandų konsulas – Laisvės al. 29 ir 42.
Laisvės alėjos pastatų fasadų ir paskirties kaita (iki 2004 m.):
Įgulos Soboras – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
(Nepriklausomybės a. 14 A)
• 1890 m. patvirtintas karo inžinieriaus Konstantino Limarenkos
projektas, kurį koregavo Peterburgo architektas akademikas D. Grimas.
• 1895 m. rugsėjo 17 d. Soboras užbaigtas statyti ir pašventintas.
• Pirmojo pasaulinio karo metu juo naudojosi vokiečių kariuomenė.
• Nuo 1919 m. pertvarkytas į Šv. Arkangelo Mykolo Lietuvos kariuomenės įgulos bažnyčią.
• Kulto reikalams pastatas naudotas iki 1962 m.
• 1965 m. pertvarkytas į Vitražo ir skulptūros galeriją.
• 1991 m. pabaigoje pastatas grąžintas Bažnyčiai.
• 1992 m. birželio 1 d. čia aukotos pirmosios mišios.
"Centrinis" viešbutis (Anos Press namai)
(Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13)
• XIX a. pabaigoje teismo valdininko žmona Ana Press (Ona Presienė)
pagal 1896 m. Nikolajaus Andrejevo parengtą projektą ėmėsi statyti
viešbutį.
• Statyba baigta 1897 m. Viešbutis O. Presienei priklausė ir III
dešimtmetyje. Po jos mirties palikuonių paveldėtas turtas tikriausiai
buvo parduotas.
• IV dešimtmetyje pastate buvo įsikūrusi Lietuvos Respublikos
Vidaus reikalų ministerija – savivaldybių, sveikatos, piliečių apsaugos
ir kiti departamentai. Pirmame aukšte buvo restoranas ir keletas
krautuvių.
• Sovietmečiu viršutiniuose aukštuose buvo įsikūręs Valstybinės
automobilių inspekcijos Kauno skyrius, vėliau Kelių policija, pirmame
aukšte – kavinė-valgykla „Lietuviški patiekalai“.
• 2004 m. pirmame aukšte įsikūrusi užeiga „Prie akmenų“.
Donskių namai – "Salamander" avalynės parduotuvė
(Laisvės al. 25–27)
• 1867 m. Fišeris ir Dvera Donskiai pasistatė du vieno aukšto
mūrinius namus ir svirną kieme. Vienam namui (Laisvės al. 25) 1875 m.
užstatytas antras aukštas. Šis namas išliko beveik nepasikeitęs.
• Kito namo (Laisvės al. 27) vietoje savininkų įpėdinis pirklys
Lipmanas Donskis apie 1900 m. pastatė dviaukštį pastatą pagal
architekto Nikolajaus Andrejevo projektą.
• 1930 m. turtą paveldėjo Beilė Donskytė. Pirmuose namų aukštuose veikė „Radio centro“, „Marginių“, „Higienos“ krautuvės.
• 1936 m. gautas leidimas namo fasade padidinti vitrinas, pakeisti duris.
• 1940 m. B. Donskytės-Aškelienės turtas nacionalizuotas.
• Po karo buvusiame šeimininkų bute įsikūrė komjaunimo komitetas.
• 1957 m. namas sudalintas į 1-2 kambarių komunalinius butus.
• Apie 1960 m. dalyje žemutinio aukšto įrengta kavinė „Pasaka“ –
pirmoji vaikų kavinė Lietuvoje ir visoje Tarybų Sąjungoje. Interjerą
projektavo bei dekoravo seserys Vida ir Filomena Ušinskaitės.
• 1970–1971 m. jos atnaujino kavinę vitražų „nameliais“, sienas dekoravo tinko reljefais. Kavinė veikė iki 1996 m.
• 1997 m. pirmame aukšte trumpam buvo įsikūrusi kavinė „Michele“.
• Nuo 2003 m. – „Salamander“ avalynės parduotuvė.
L. Pašoldt namas – avalynės parduotuvė „Danija“
(Laisvės al. 37)
• Vokiečių kilmės pirklio Karlo Geringo dukters Leontinos Pašoldt namas
statytas 1878 m. Projektą nubraižė Simonas Gorskis, statybai vadovavo
inžinierius Fortūnatas Kolosovskis. Pirmame aukšte buvo trys
parduotuvės.
• 1933 m. įrengtas kampinis įėjimas į parduotuvę. Namas išsaugojo daug autentiškų išorės ir vidaus elementų.
• 2004 m. čia jau veikė avalynės parduotuvė „Danija“.
„Konrado“ cukrainė – „Tulpės“ kavinė – drabužių parduotuvė „Mango“
(Laisvės al. 45)
• 1850 m. kolegijos sekretorius Aleksiejus Dubenkinas pastatė mūrinį
dviejų aukštų namą. Darbus prižiūrėjo gubernijos architektas Teodoras
Helmholcas.
• 1852 m. pirmame pastato aukšte įsteigta cukrainė. Antrąjį namo aukštą nuomavo valstybinė įstaiga – Turto rūmai.
• 1864 m. namą įsigijo I gildijos pirklys Šavelis Vainšteinas, kuris supirkinėjo pastatus, juos atnaujindavo ir nuomodavo.
• Tarp 1877–1890 m. prie abiejų namo šonų buvo prijungtos naujos
dviaukštės dalys. Pastatai buvo perstatomi keletą kartų, kol Šavelio ir
Šprincos Vainšteinų nekilnojamas turtas XX a. pradžioje užstatytas
Vilniaus Žemės bankui, iš kurio 1907 m. jį nupirko miestiečiai Jankelis
Žižmorskis ir Rasia-Dveira Oržechovska. Jų įpėdiniams valda priklausė
iki pat 1940 m.
• 1920 m. dalį pirmojo aukšto užėmė brolių Leonido ir Makso Konradų
kavinė-cukrainė. Tarpukariu „Konrado“ kavinę mėgo Kauno inteligentija,
ypač menininkai.
• 1938 m. kavinė rekonstruota.
• Po karo, 1948–1949 m., „Tulpe“ pavadintos kavinės interjeras buvo pertvarkytas pagal Jono Virako projektą.
• 1961 m. interjeras vėl atnaujintas, patalpos praplėstos. Projekto autoriai Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas.
• 2003 m. pertvarkyta į drabužių parduotuvę „Mango“.
"Pažangos" rūmai – užkandinė "Viva koldūnai"
(Laisvės al. 53)
• Pastatyti 1932–1934 m. pagal inžinieriaus architekto Felikso Vizbaro projektą.
• Tarpukariu čia buvo įsikūrusi „Pažangos“ bendrovės
administracija, įvairios redakcijos („Lietuvos aido“), klubai, valdybos,
„Paramos“ vartotojų bendrovės krautuvė, restoranas.
• Sovietmečiu pirmame aukšte – parduotuvė „Vaikų pasaulis“.
• Dabar (t.y. 2004 m.) – Vytauto Didžiojo universitetas, Jaunimo karjeros centras, pirmame aukšte – užkandinė „Viva koldūnai“.
“Pienocentro” rūmai – KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas, „Sampo“ bankas
(Laisvės al. 55)
• Pastatyti 1931–1934 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.
• 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje „Pienocentro“ architektūra įvertinta bronzos medaliu.
• Pirmajame aukšte buvo pieno gaminių užkandinė ir parduotuvė,
dalyje antro aukšto – J. Muralio kirpykla, kituose aukštuose
„Pienocentro“ įstaigos, butai.
• Nuo 1964 m. viršutiniuose aukštuose įsikūrė Kauno politechnikos institutas.
• 1982 m. pirmame aukšte įrengta pieno kavinė, o 1983 m. – baras.
• Dabar (t.y. 2004 m.) – Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir
vadybos fakultetas, Lietuvos kokybės valdybos asociacija (LKVA) ir
„Sampo“ bankas.
Švarcų namas su „Triumf“ kinu – prekybos centras „Merkurijus“
(Laisvės al. 60)
• 1909 m. pagal techniko Jokūbo Ušakovo projektą sklypo savininkai
Dovydas ir Debora Švarcai pastato dviaukštį namą. Jame įrengiamas
kinematografas, pavadintas „Triumf“. Tai buvo geriausia tuo metu Kaune
kino salė.
• 1932 m. padarytas kinoteatro remontas pagal inžinieriaus Nikolajaus Mačiulskio projektą.
• Kinas, kurio savininkas buvo Jokūbas Jacovskis, veikė ir per Antrąjį pasaulinį karą.
• 1970 m. valdos pastatai apmatuoti ir nugriauti.
• 1983 m. pagal Antano Algimanto Sprindžio projektą čia pastatyta universalinė parduotuvė „Merkurijus“.
• Šalia parduotuvės įrengtas fontanas (architektė Vanda Peleckienė).
„Metropolio“ restoranas – restoranas „Pizza Jazz“
(Laisvės al. 68 / Daukanto g. 19)
• Izidorius ir Rachilė Volkovyskiai įsigytame sklype 1899 m.
pastatė dviaukštį namą, skirtą viešbučiui ir restoranui. Projektą
parengė gubernijos inžinierius Nikolajus Andrejevas.
• 1910 m. restoraną su viešbučiu išsinuomojo ponia A. V. Bulygina.
• 1915 m. Volkovyskių šeima pasitraukė į Rusiją.
• 1922 m. pastatą su viešbučiu, klubu ir restoranu iš Volkovyskių
įsigijo Užsienio reikalų ministerija. Pirkimo reikalus tvarkė
ministerijos įgaliotinis L. Daukša, vėliau išsinuomavęs „Metropolį“ iš
ministerijos ir tapęs AB „Lietuvos viešbutis“ direktoriumi.
• 1932 m. „Metropolio“ restorane atliktas kapitalinis remontas. Jo savininke tapo Elena Baronienė.
• 1937 m. pavasarį „Metropolio“ patalpose atidaryta nauja baro patalpa.
• 1941-1944 m. restoranas atnaujintas lietuviškais motyvais.
• 1981 m. interjerai perkurti pagal Alvydo Jačiausko ir Rūtos Palytės projektą.
• 1997 m. į „Metropolio“ patalpas (pagrindinę restorano salę) įsikėlė „Kauno Bingo salonas“.
• 1998 10 08 buvusiose baro patalpose atidarytas restoranas
„Pizza Jazz“. Architektas Virginijus Juozaitis, dizainerė Rūta Kreivytė.
Restorano šeimininkai Vilmantas ir Eglė Šimoniūčiai.
• 1999 m. gruodį vėl atgaivintas „Metropolio“ restoranas. Atgaivinimo projekto vadovas Gintautas Stanislovaitis.
• 2001 m. restoranas rekonstruotas iš pagrindų. Interjero autorius Rustenis Milaševičius.
• Dabar šį restoraną su jo šlovinga praeitimi sieja tik pavadinimas. Kitoje pastato dalyje įsikūręs restoranas „Pizza Jazz“.
2004 m.
Laisvės alėjos metamorfozės (XIX a. pab.–XXI a. pr.) : II dalis
Laisvės alėjos pastatų fasadų ir paskirties kaita (iki 2004 m.):
Kavinė „Laumė“ – “Desertinis baras“ – kavinė „Jums“
(Laisvės al. 61)
• Sovietmečiu – populiari rusų turistų pamėgta saldaininė, vėliau
kulinarija, kurios „vizitinė kortetė“ – gera kava. „Laumėje“
būriuodavosi ilgaplaukiai hipių ainiai, sudarę lyg ir savotišką jaunimo
gentį, vadinamą „lauminiais“.
• 1998 m., po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, „Laumė“ tapo
kavine, vėliau – „Desertiniu baru“, dar vėliau čia įsikūrė kavinė
"Jums".
2004 m.
K. Geringo ir B. Feldmano namas – „Astros“ kavinė – restoranas „Jamaika“
(Laisvės al. 76)
• Dviejų aukštų “U” raidės plano namą 1849-1852 m. pastatė Karlas
Geringas ir Bartolomėjus Feldmanas. Jame veikė viešbutis “Belle-vue”
(Bel-Viu), vienas pirmųjų Kauno Naujamiestyje (priklausė Abraomui
Frankui).
• 1903 m. namas priklausė Leontinai Pašoldt ir Margaritai Pinagel.
• Tarpukario laikotarpiu savininke liko viena M. Pinagelienė.
Patalpas nuomavo Karo invalidų ir Jūrininkų sąjungos klubai, žydų
kultūrinė draugija „Herclija“, kieme veikė Stasio Čipurno restoranas
„Vilnis“.
• 1933 m. namas padidintas trečiu aukštu.
• Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi kavinė „Astra“. Namas neatpažįstamai
pasikeitęs. Visai neseniai čia šeimyninkavo „Boogie Woogie“, vėliau –
kavinė „Jamaika“ ir užuolaidų salonas „Vailendas“.
2004 m.
Namai su A. Perkausko cukraine – „Orbitos“ kavinė – Vilniaus bankas
(Laisvės al. 82 / Maironio g. 17)
• 1897 m. pirklienė Lidija Vitkind, pagal antrą santuoką –
Rabinovič, paveldėjo sklypą ir pastatus, kuriuose veikė fotografijos
atelje, bajoro Aleksandro Perkausko cukrainė ir šokolado bei pyragaičių
dirbtuvė (įkurta 1896).
• 1900 m. pagal Nikolajaus Adrejevo projektą savininkė L. Vitkind-Rabinovič pastatė dviejų aukštų namus bei fligelį.
• 1910 m. namus nupirko Izraelis Kocinas. Pirmame aukšte patalpas ir toliau nuomojo A. Perkauskas.
• 1925 m. antrame aukšte atidarytas kinas „Palas“.
• 1928 m. namams užstatytas trečias aukštas, pertvarkyti fasadai,
įvestas vandentiekis, centrinis šildymas, įrengta 20 butų, uždaryta 30
metų veikusi A. Perkausko cukrainė.
• 1931 m., turtą perėmus Terezai Kocienei, kavinė vadinosi „Lituanica“, nuo 1936 m. – „Monika“.
• 1940 m. tarybų valdžios turtas nacionalizuotas, čia
apgyvendinti karininkai.
• Septintame dešimtmetyje čia veikė „Orbitos“ kavinė ir naktinis baras.
Projekto autorius Vytautas Dičius, interjero – Algimantas Mikėnas.
• 1986 m. Audrys Karalius bei jo vadovaujama architektų grupė patobulino „Orbitos“ interjerą.
• 1999 m. pastatą pagal architektų Vlado ir Dainoros Lučinskų projektą
savo reikmėms rekonstravo Vilniaus bankas. Visiškai pakeista vidaus
sandara, įranga, stogas; fasadų dekoras restauruotas.
2004 m.
Levinsonų namas su viešbučiu – Nord LB bankas, „Omnitel“ prekybos salonas
(Laisvės al. 86)
• Valdos savininkas Iseras Levinsonas 1873 m. pastatė dviejų aukštų namą, kuriame įkūrė viešbutį, pavadintą „Šambr-garni“.
• 1880 m. valdą nupirko miestietė Dvera-Cirlė Levinson.
• 1923 m. Levinsonų namus įsigijo Lietuvos Kooperacijos bankas.
Pagal inžinieriaus Aleksandro Gordevičiaus projektą užstatytas trečias
aukštas.
• Tarpukariu pastatas vadintas Kooperacijos rūmais. Pirmame
aukšte buvo „Paramos“ vartotojų bendrovės krautuvė ir kontora, „Spaudos
fondo“ knygynas.
• Sovietmečiu panaikinta banko salės erdvė, pirmame aukšte 7
dešimtmetyje įrengtas stilingas parduotuvės „Gastronomas“ interjeras su
veidrodinėmis mozaikomis (neišlikęs).
• Dabar (t. y. 2004 m.) – Nord LB bankas, „Omnitel“ prekybos salonas.
„Versalio“ viešbutis su restoranu – kelionių agentūra „Delta interservis“, parduotuvė „Kietas stilius“, „Optikos pasaulis“
(Laisvės al. 88)
• XIX a. viduryje Nieviažskiams priklausiusiame sklype buvo pastatytas dviaukštis namas.
• 1897 m. pagal Nikolajaus Andrejevo projektą namas perstatytas.
Valda tuomet priklausė Isakui Pikeriui, kuris čia įsteigė „Versalio“
viešbutį ir išnuomavo Aronui Ožinskiui.
• 1900 m. I. Pikerio turtą iš varžytinių nupirko Vilniaus žemės bankas.
• 1904 m. „Versalį“ įsigijo Dominykas Venckauskas, 1908-1915 m.
išrinktas Miesto dūmos nariu. Pirmame aukšte buvo restoranas,
parduotuvės.
• 1920 m. čia įrengtas užsienio svečių klubas. Pasakojama, kad vieną
viešbučio kambarį pastoviai nuomojo grafas Tiškevičius (Benediktas
Jonas).
• 1925 m. pastatas šiek tiek modernizuotas.
• 1928 m. miesto valdybos reikalavimu pastato kampe pritvirtintas
žibintas, kurio vietoje vėliau kabojo “Vakaro” restorano reklaminis
rutulys.
• 1930 m. „Versalis“ kapitaliai suremontuotas.
• 1942 m. Kauną okupavę vokiečiai restoraną buvo pavadinę „Viktorija“.
• 1953 m. „Versalis“ nacionalizuotas. Sovietmečiu čia veikė Užsienio šalių knygynas.
• Dabar (t. y. 2004 m.) – kelionių agentūra „Delta interservis“, šalia – parduotuvė „Kietas stilius“, „Optikos pasaulis“.
Laisvės alėja prie miesto Savivaldybės pastato
1930 m.
Apie 1980 m.
2004 m.
Polzunovų-Rumšiškių namas – Teatro vaistinė – „Utenos trikotažo“ parduotuvė
(Laisvės al. 89)
• Pagal 1847 m. Ivano Slepovronskio parengtą projektą sklypo
savininkas Amosas Polzunovas pastatė bene pirmąjį Nikolajaus prospekte
(dabartinėje Laisvės alėjoje) mūrinį dviejų aukštų namą.
• Vėliau valdą įsigijo Peterburgo I gildijos pirklys C. Rumšiškis.
• 1897 m. namas padidintas ir pertvarkytas pagal Nikolajaus Andrejevo projektą.
• Atnaujintame name veikė Vokietijos konsulatas, o pirmame aukšte
įsikūrė provizoriaus O. Geblerio vaistinė, kuri 1909 m. ir vėliau
priklausė R. B. Blinskiui.
• Po Pirmojo pasaulinio karo valda priklausė Efimui Rumšiškiui.
• 1927–1929 m. antrame aukšte 9 kambarių butą nuomojo Mykolas
Šleževičius – Lietuvos respublikos Ministras Pirmininkas, užsienio
reikalų ir teisingumo ministras, Steigiamojo Seimo atstovas, advokatas.
• Po 1930 m. čia atidarytas Zingerio viešbutis „Komerc“.
• Unikalus namo reliktas vaistinė, gyvuojanti nuo 1897 m.,
tarpukariu vadinta „Teatro“ vaistine. Ji priklausė provizorei P.
Blinskienei.
• 2002 m. vaistinė uždaryta.
• Čia įsikūrė parduotuvės „Atlantic“, „Beg blues“, „Utenos trikotažas“.
2004 m.
Miesto teatras – Kauno valstybinis muzikinis teatras
(Laisvės al. 91)
• Pastatytas 1891 m. pagal gubernijos architekto Justino
Golinevičiaus projektą. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m.
sausio 9 dieną.
• 1916 m., vokiečių okupacijos metu, teatras pertvarkytas: padidinta dėžė, perplanuoti aktorių kambariai.
• 1922–1925 m. pagal architektų Mykolo Songailos ir Vladimiro Dubeneckio projektą teatras atnaujintas.
• 1930–1933 m. pastatas dar kartą atnaujintas pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.
• 1980-1984 m. teatro pastatas atnaujintas pagal architektų-restauratorių Kęstučio Žalnieriaus, Arvydo Staskevičiaus projektus.
• 2003 m. pradėtas teatro (dab. Kauno valstybinio muzikinio teatro) fasado remontas.